Ingredients
-
sauja meškinio česnako
-
20 g lazdyno riešutų
-
100 ml kanapių aliejaus
-
žiupsnis druskos
Directions
Mano šių metų gastro atradimas parėjo iš gastrobotanikų būrelio. Tai – meškinis česnakas. Vienas bičiulis prieš porą savaičių lyg tarp kitko užsiminė, kad dabar – meškinių česnakų sezono įkarštis, kitas bičiulis miškininkas parodė augimvietę (neprašykit, tikrai neišduosiu).
Matyt, dėl to, kad yra vienas pirmųjų metų vitaminų šaltinių ir todėl ypač azartiškai renkamas, meškinis česnakas pabuvojo įtrauktas Raudonojon knygon nuo 1962 iki pat 2019. Pamatęs pievutę puoliau ir aš šienauti lyg su dalgiu, bet mano įkarštį atvėsino miškininkas, atkreipęs dėmesį į visų metų vegetacinį ciklą ir būtinybę augalui lapų turėjimo būdu sukaupti gyvybinės energijos į svogūnėlį, kad kitą pavasarį būtų iš ko užaugint tuos gardžiuosius lapus. Taigi, jis rekomenduoja nuskinti ne daugiau kaip pusę vieno krūmelio lapų. Ir aš jums taip pat sakau. Beje, išduosiu paslaptį – net ir taip tvariai rinkdamas, prisiskyniau iki soties!
Pradėjau jaukintis šiuos prieskonius tiesiog pasiplėšęs lapelius ant pomidorų salotų. Tiesa, netruko išaiškėti lapelių problema – jie gan greitai vysta. Prisiminiau itališką paveldą, pesto. Juk jis gali būti gaminamas iš bet kokių prieskoninių žolių, su bet kokiais riešutais. Pirma pesto versija buvo klasikinė – su alyvuogių aliejum. Paskui nusprendžiau sulietuvint ir maliau su kanapių sėklų aliejum. Labai pasiteisino!
Pasigaminau pesto ir mano akys atsivėrė!
Ribų jo taikymui, atrodo, tikrai nėra!
Kepiau prancūzišką omletą – tiko. Dariau caccio e peppe – tiko. Pagrilinau mėsos – tiko ir prie jos.
Taigi, mielieji, labas rytas! Štai jums mano naujas favoritas.
Steps
|
1
Done
|
Trintuvu susmulkinam lengvai pakepintus lazdyno riešutus. Ne nuodėmė paskaninti ir kieto brandinto sūrio knableliu. Jį irgi reiktų sutrint šiam etape. |
|
2
Done
|
Sudedam plautus ir gerai nusausintus meškinio česnako lapelius, užpilam alyvuogių aliejum ir sutrinam iki norimos konsistencijos. Pasūdom, dar permaišom ir voilà! |
